ūdyti

ūdyti
ū̃dyti, -ija (-yja; [K]), -ijo (-yjo; [K]) (plg. brus. гyдзiць) tr. BS36, K.Būg, BŽ33, NdŽ, FrnW, DŽ1, KŽ, Kv; MŽ, N, ū́dyti J.Jabl, Rtr, ū́dyti, ū́do, ū́dė KŽ 1. Q376,442, Kp, Km, Ln, Sv, Pg, Auk, Plv, Jrb, Šk, Šn, Vkš, KlvrŽ, Užv, Kv barti, plūsti: Už menką nieką ana savo sūnų ū̃dija Varn. Pijuką ū̃dyk, kad negertum J. Neūdyk vis ir vėl, jau tavo giesmė man iš galvos žinoma Sg. Kad tau ir patinka būti teip visų ū̃dijamam Brs. Ū̃dyk neū̃dijęs – kaip į sieną Lk. Japono gobši moteris, vos metams po vedybų praėjus, Uogelę kaip įmanydama ėmė ūdyti: tingine, veltėde P.Cvir. Slinkiai y[ra] ūdijamys šarpiųjų Šts. Baik tu mane ū́dęs, mažas aš ar ką? Rdd. Ū̃dys mane anytėlė par visą amželį JD826. Musė ūdijo ašvienį: kaip tu, sako, slinkas esi S.Dauk. Garnys pradėjo ūdytie vanagą tais žodžiais Tat. ^ Senam ir mažam blogai – visi ū̃dija Krš. ║ priekaištauti, prikaišioti: Kai pradėjau gražiai ūdyt jo nuodėmes, tai tuoj pradėjo verkt Pkp. 2. DŽ1, Kl, Gršl, Pvn, Pv, Skdt, Rgvl barant raginti ką daryti: Ū̃dyk ū̃dyk, o iš savęs netura noro dirbti DūnŽ. Pry darbo aną reik ū̃dyti – pats neita Kv. Nieko nedirba, ūdyk ir ūdyk kaip šunį Kp. Jam pati nerūpi, žiūri tik, kaip atsirieti nuo darbo, jei kuomet pradeda tėvas ūdyti Žem. | Ir kiti mūsų laikraščiai gana tankiai ūdijo, kad ir mergaitėm būtų duodamas mokslas VŽ1905,58. 3. erzinti: Ūdyk, ūdyk šunis, ar neįkąs tau? Tj. \ ūdyti; apūdyti; atūdyti; daūdyti; įūdyti; išūdyti; nuūdyti; paūdyti; priūdyti; suūdyti; užūdyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • šaudyti — šaudyti, o (šaudžia), ė iter. šauti. 1. intr. SD1176, SD355, H, R, MŽ, Sut, N, K, M, LL240, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ leisti kulkas iš šaunamojo ginklo: Vakar visą dieną jie šaudė J.Jabl. Šaudyti aukštyn, į orą NdŽ. Šaudomasis laukas NdŽ. Šaudomasis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gaudyti — 1 gaudyti, o, ė iter. gauti. 1. griebti, čiupti: Mergikės šoko gaudyti avino P.Cvir. Jis padėdavo žandarų gaudomiems žmonėms rš. Medžioju, gaudau žvėris SD136. Katė pelę gaudo J.Jabl. Kregždė gaudo dvisparnius ligi leidžiantis saulei J.Jabl.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pašaudyti — 1. intr. Rtr, KŽ kiek šaudyti: Einame pašaudyti į taikinį DŽ1. Eikim į paupę pašaudyt – katras geriau pataikysim Ėr. | prk.: Ji ieškojo progos pašaudyti į jo tuščią savimylą NdŽ. | refl. Ser, NdŽ, Lž: Pasišaudė atsitraukdamas prūsas ir nuė[jo] į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • spjaudyti — spjaudyti, o (spjaudžia), ė 1. SD347, Ch1Mr14,20, R, MŽ, Sut, N, K, L, LL147 iter. spjauti 1: Širdis susibridijo, ir todėl spjaudo J. Kol kas mes sveiki esam, tik aš čia spjaudžiau kraujais Trk. Kosėjo kosėjo, kraujais spjaudė – plaučiai nesveiki …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sušaudyti — 1. tr. N, LL215, Rtr, NdŽ, KŽ šūviais nukauti, nužudyti: Nuteistas sušaudyti DŽ1. Kad būtų sušaudytas buvęs, visi būtų žinoję J.Jabl. Už tokius darbus tik sušaudei visus sustatęs, i gatava Jrb. Sušaudė mano vyro seserį su visa šeimyna Lt.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšaudyti — tr. 1. R64, MŽ85, N, J, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Btrm šaudyti, leidžiant kulkas, sviedinius į numatytą vietą: Apšaudau miestą K; R65, MŽ86. Tas kelias buvo ir nakčia apšaudomas Plšk. Jie te kur iš kokio griovio kiek apšaudė [traukinį] Sb. Užė[jo]… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vėjas — sm. (1) K, KGr145, KII5,37, I, LsB309, Š, K.Būg, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ, FzŽ79,384, PolŽ130; SD1192, SD395, Q209, H, R, R76, MŽ, MŽ101, Sut, D.Pošk, N, M, L, LL276, vėjis (1), vėjai pl. (1) 1. oro srovė; oro judėjimas horizontalia kryptimi iš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prišaudyti — tr. 1. LL100, Š, NdŽ daug nušauti, primedžioti: Prišaudęs paukščių, Jonas parėjo pas bobutę rš. | refl. tr. NdŽ: Prisišaudė [vokiečių kareiviai] vištų ir išejo Žeml. ║ refl. tr. daugeliui vienam kitą nušauti: Kiek jų prisišaudė, kiek pasižudė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atšaudyti — 1. intr. SD217, Sut, N, K, M, J, LL123, Rtr, KŽ šaudyti atgal į šaudančiuosius. | refl. Š, Ser, KŽ: Priešas atsišaudė DŽ1. Šitie sugulę, o tas stačias atsišaudo Sug. Ten žvalgai buvo, anie atsišaudė ir pabėgo Pln. Atsišaudė tie plėšikai smarkiai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išspjaudyti — tr. 1. R, MŽ, N, KI156, LVI803 iter. išspjauti 1: Išspjaudyk skreples J. | Išspjaudė džiovininkas visus savo plaučius Š. | refl. Klt: Išsikosėjau, išsispjaudžiau ir dabar nieko – sveika Gdr. | Negydant gali jam visi plaučiai išsispjaudyti Š. |… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”